Mano rašliavos ^^

Taigi čia su Jumis pasidalinsiu mano manymu geriausiomis savo rašliavomis iš savo blogo. Tikiuosi Jums patiks :))

Šiandien nusprendžiau pasidalinti prieš kokį mėnesį rašytu postu:

Gyvenam tik kartą.

Kai, pagalvoji, kad šiame pasaulyje turi tik 80 tau skirtų metų, kiek nukrato šiurpas. Tik 80 metų, tai yra tik 29200 dienų, tai yra tik 1752000 valandų, tai yra tik 105120000 minučių. O kiek šiame gyvenime mes galim nuveikt. Nenoriu visą gyvenimą praleisti maršrutu darbas - namai. Noriu padaryti dauug. Noriu tatuiruotės, auskaro liežuvyje, kelionės į tikrąją neturistinę Afriką, šuolio su parašiutu, lenktyninio automobilio, ryžų plaukų, geltono namo, žalio "vabalo", kavinės miesto centre su lenguotomis staltiesėmis ir apvaliais riešutmedžio stalais. Noriu išvažiuoti savanoriauti į Japoniją, išmokti kalbėti daniškai ir vargo nematydama ten studijuoti, noriu išvažiuoti porai savaičių į Angliją tik su fotoaparatu ir protingu žmogumi, kad galėčiau vien vaikščioti gatvmis ir forografuoti gražius britus. Noriu Paryžiuje baigti konditerijos kursus, o Lietuvoje išleisti savo knygą. Noriu gyventi Didžiojoje gatvėje ir kas rytą gerti kavą su cinamonu balkone.
Jeigu tu optimistas - paspausi "patinka" mygtuką, ir imsi galvoti apie savo ateities svajones. O aš prie tavęs prisidėsiu. Jeigu tu pesimistas, pasakysi, kad svajoti neužtenka, kad reikia dirbti, dirbti ir dar kartą dirbti. O aš tau atsakysiu, kad gyvenam tik kartą, todėl laiko turi užtekti viskam - ir svajonėms, ir darbui, ir sau, ir kitiems. Tada nusisuksiu, imsiu eiti ir po kelių sekundžių parodysiu tau vidurinįjį pirštą. Juk gyvenam tik kartą :)

Labai patiko :)

Rasa - maniau, kad ten labiau serijiniams kūriniams skirta :))
Emilija - malonu :)*

Jei nenori nedėk, gali dėti ir čia :)
O šiaip tai labai įdomiai rašai, labai patiko tavo mintys, svajonės

Och, ačiū labai ;*

Šiandien Jums dar vienas mano post'as :))

...!
Priešais stovi puodelis, kuriame ką tik buvo karšta kakava, tačiau nebėra. Iš kolonėlių sklinda garsai. Tai ta daina, kuri mane labiausiai ramina. Tie žodžiai, tos gaidos. Mano kūnu bėgioja šiurpuliukai. Nuo garsų, nuo kvapo, nuo skaitymo, nuo minčių, nuo to facebook'o žinutės garselio. Man šalta, bet netrukdo. Man kiek baisu, bet nedarau nieko, kad tai pakeisčiau. Man smalsu, bet jaučiu, kad tas smalsumas ir tas keistas susižavėjimas tampa mano gyvenimo varikliu. Man taip malonu būti akimirkoje, kurioje esu. Nieko nekeisčiau - nei savo valios neturėjimo, nei tų žmonių, kurie yra patys blogiausi pavyzdžiai man, bet kuriuos aš myliu, nei tų susižvalgymų, kurie priverčia laiką sustoti. Žinau, kad dabar viskas galėtų būti ir geriau, viskas galėjo būti kitaip, bet nedrįstu varyti Dievo į medį. Aplinkui tiek žmonių ir kiekvienas su savo istorija, prie kurios aš galėjau arba vis dar galiu prisiliesti. Ir kiekvieno iš jūsų istorijoje padariau klaidų. Kai kuriose iš jų, dar nepadėti taškai, kai kuriose negaliu jų dėti, nes tai tik pradžia. Saulėta, pavasariu kvepianti pradžia.
Jaučiu naktį nesustabdomai artėjant. Man ji patinka. Ji pralekia taip greitai, jog nespėji pajusti laiko srovės. Ir man gera pabusti kitą rytą. Man gera gyventi.

AgneShh rašo:

Man smalsu, bet jaučiu, kad tas smalsumas ir tas keistas susižavėjimas tampa mano gyvenimo varikliu.

Va va, ir man dabar panašiai..
Šiaip, labai įdomu paskaitinėti Tavo užrašus. :)
P.S. kaip mielaa, kad mano kurtą avą užsidėjai. (sun)

Tobulas jausmas, negi ne? <3
(p.s. o kam daugiau galėjau panaudoti tokį smaguolišką paveiksliuką? :p)

Tikrai taip! Iš pat pradžių buvo gan keista, bet paskui.. Ech, tikrai nuostabu. :)
P.S. nežinau.. bet visada būna labai džiugu, kai lieku įvertinta, o tuo labiau teigiamai. :)

Justina - mirkt, mirkt ;)

Na, o šiandien, dar vienas iš senesniųjų postų. Šį parašiau po milžiniškos gyvenimo klaidos, kai atėjo laikas baigti save graužti ir rasti savyje stiprybės atsitiesti, viską pamiršti ir iškelti aukštai galvą.



Gyvenk

Žinot ką? Visur pilna taisyklių. Varžančių ar išlaisvinančių, mums palankių ar nelabai, griežtų ir ne tokių, bet jos yra - visiems skirtingos, visiems vienodos. Kiekvienas iš mūsų turi savas taisykles, kurių laikosi pats sau. Ir aš irgi turiu. Kai kurios iš jų visai šviežios, kai kurios su manimi jau visą gyvenimą. Kai kurioms atrasti reikėjo daug laiko, kai kurioms visai mažai. Man šios taisyklės padeda, kai būna blogai, įkvepia, kai nebelieka ką iškvėpti, sutvarko viską į vietas, kai viduje tik šukės. Tikiuosi, kad ši mano rašliava ir jus įkvėps. Arba ne.

* Džiaukis. Sugebėk nusišypsoti, kai skauda, sugebėk nusijuokti, kai gelia ir pamatysi kaip viskas staiga pagerės. Gyvenimas yra tik vienas - jį galima švaistyti tik laimingai.
* Vertink. Dievas davė visiems po lygiai, bet ne visi mokam teisingai panaudoti tai, ką gavom. Gyvenimas yra sunkus - tai ką prarasi, susigrąžinti bus sunkiau nei gali įsivaizduoti.
* Tikėk. Nesvarbu į ką - į Dievą, į save, į brėkštančią aušrą ar į ateinantį pavasarį. Tikėk į tai, kas tau padės kai bus sunku, kas paguos kai reikės, kas užjaus, kai liksi vienas tuščiam karo lauke. Gyvenimas sausakimšas - čia per daug žmonių, kad pajėgtum eiti vienas.
* Pasitikėk. Pasitikėk savimi, pasitikėk kitais, pasitikėk žeme po kojomis, pasitikėk rytojumi. Gyvenimas nuoširdus ir tu privalai suspėti tai suprasti.
* Rizikuok. Kas nerizikuoja, negeria šampano. Gyvenimas trumpas - per trumpas, kad galėtum bijoti.
* Bandyk. Netikiu, kad yra tokių žmonių, kurie norėtų visą savo gyvenimą nugyventi maršrutu darbas-namai. Čia yra per pagundų, kad joms atsilaikytum ir per daug naujovių, kad galėtum palikti jas neišbandytas. Gyvenimas yra šviežias -esi per silpnas tam pasipriešinti.
* Mylėk. Net jeigu meilė tau nėra pats svarbiausias dalykas pasaulyje, vis vien teks pripažinti, kad ji reikšminga. Gyvenimas pilnas meilės - reikia tik trupučio drąsos, kad tai pajustum.
* Nusispjauk. Neprivalai gyventi taip, kaip tau kažkas liepia. Išmok visus pasiųsti, pasakyti "Man px" ir žinok, kad neįmanoma įtikti visiems. Gyvenimas žiaurus - tave greitai suvalgys jei eisi sąžiningai.
* Klausyk. Žmonės kalba daug. Kartais per daug, bet jie protingi. Net tas bičelis kurį vakar išvadinai debilu buvo savaip protingas, tik reikėjo jo klausytis taip, kaip jis norėjo, kad jį girdėtum. Gyvenime daug garsų - esi per mažas, kad visus juos sugautum ir per didelis, kad viską praleistum pro ausis.
* Nesigailėk. Eik į priekį, nežiūrėk atgal, negrįžk atgal. Gyvenimas teka toliau - negalima kažko praleisti.
* Lepinkis. Ar jau minėjau kad gyvenimas tik vienas? Tai va. Kada daugiau gausi to ko nori, jeigu ne dabar. Gyvenimas paprastas - tau tik reikia ištiesti ranką ir viską pasiimti.
* Jausk. Savo jausmus reikia mylėti - kiekvieną ašarą, kiekvieną susižavėjimą, viską viską. Gyvenimas yra švelnus - neprivalai būti pūkas, kad tai pajaustum.
* Gyvenk. Čia jau nereikia jokio paaiškinimo. Gyvenk taip, kad tave prisimintų. Gyvenk taip, kad liktų ką prisimint. Gyvenk taip, kad nebūtų gaila iššvaistyto laiko. O svarbiausia, nesilaikyk tasiyklių. Gyvenk, taip, kaip tau atrodo geriausia.

Džiugu girdėti, ačiū ;*

Tikrai, kaip Rūta pasakė "Wow"!
Rašai labai išsamiai, galėtum apie vieną žodį parašyti mažiausiai 200 žodžių kurie būtų rašinyje.
O šis tavo kurinys yra tikrai n e r e a l u s .

Ačiū labai ;*

Žėkit, šiandien Jums pateikiu dar vieną savo kūrinį. Jį rašiau vasario mėnesį, bet mano manymu jis vienas iš geriausių mano kada nors parašytų.

Pamišimas

Regis, aš linkusi pasiklysti gyvenime specialiai. Kad ir dabar. Nežinau ką daryti, su kuo kalbėti, kuo pasitikėti, ką sakyti, kaip elgtis. Jaučiuosi sumišusi. Vaikštau ratais narkomanės akimis, laikas bėga, o aš stoviu. Vaikštau pirmyn, tada atgal, į rytus, tada į vakarus, bet trūksta drąsos pasirinkti vieną pusę. Aš blaškausi, nors veide ledinė ramuma. Nesugebu atsakyti į savo klausimus, todėl nusprendžiu, kad jie taps retoriniai. Neįstengiu priimti sprendimų, nes neturiu potencialių variantų. Ką aš padariau? Juk viskas galėjo būti kitaip. Žmonės kuriais nepasitikėjau nei lašo, staiga virto atgailaujančiais akmenėliais bate - jie erzina, tačiau jiems tenka skirti savo kelionės laiko. Tie kuriuos garbinau, staiga tapo tokie blankūs personažai mano pasaulyje, o tie kuriuos nepelnytai palikau nuošalyje, man vėl reiškia daugiau nei kada nors anksčiau. Tai, kam praeityje skirdavau savo laiką, šilumą ir meilę, tapo tuo, į ką nei žiūrėti nenoriu, o mano dabartiniai rūpesčiai praeityje buvo veltui išnaudota erdvė. Kažkas sakė, kad žmonės nesikeičia, keičiasi mūsų požiūris į juos. Bet ar gi? Aš keičiuosi. Kasdien atrandu naujus paveikslus į kuriuos noriu lygiuotis, matau įspudingus poelgius, kurių šeimininke noriu tapti pati. Reiškia keičiuosi - bandau tapti kažkuo, kuo noriu būti. Reiškia neesu savimi. Vaikiai, nebežinau kas tokia esu. Nepykit, jei vakar jus pasiunčiau, nepykit jei neatrašiau. Tiesiog man reikia laiko. Laikas gydo visas žaizdas, ane? Ne, žaizdų neturiu, ir neesu taip jau apgailėtinai nusiteikusi, tačiau man laiko reikia tvarkymuisi. Žinau, kad reikia išsisiurbti grindis, tačiau tas chaosas mano galvoje svarbesnis. Ir nepykit jei Jums atrodysiu kaip nesava, ir nepykit jei Jums su manimi teks pasisveikinti kaip tik dabar. Nepykit, jaučiuosi gerokai išmušta iš vėžių.
Geros, Jums dienos, draugai.

Labai idomu paskaityti:)

Džiaugiuos ^^

Ačiū labai :*

Štai dar vienas visai šviežias kūriniukas^^

Tiesiog
Aš beprotiškai pasiilgau paprastumo. Įgrįso tie patys žmonės užsidėje prastos kokybės kaukes, tos pačios vietos, kurias mačiau tiek kartų, kad net koktu darosi, tie patys epizodai, kurie man kelia ir pasigailėjimą, ir juoką, ir kartais net užuojautą. Noriu paprastų žmonių, kurie tiesiog preitų, apkabintų, pasiimtų kavos ir imtų kalbėti apie orą, muziką, jausmus, o ne pribėgtų su savo problemom, staigiai išsilietų ant tavo ir taip prie žemės prislėgtų pečių ir pasišalintų su priežastimi, kad yra susitarę. Noriu paprastų susitikimų, kai paprastoje vietoje ištirptų laikas, problemos, pasiliktų tik juokas praktiškai iš nieko, saulė apšviečianti įdegusius, laimingus veidus ir žmonės tiesiog gyvenantys, nereikalaujantys nieko įmantraus. Noriu paprasto gyvenimo, kuriame dominuotų spontaniškumas, šypsena ir laimingos pabaigos, o ne istorijos apie žlugusias paslydusių mergaičių svajones. Žinau, kad tai neįmanoma, bet padovanokit man bent vieną tokią dieną. Nes aš tikrai labai noriu.